grumulys

grumulỹs sm. (3^b) 1. žr. grumulas 1: O kalnų dvasia ridinėjanti į tarpukalnę akmenis ir sniego grumulius A.Vien. Žemės grumulỹs Srj. Sulijo miltus, tai visi į vieną grùmulį sulipo Pns. Nupirko visą grùmulį (ryšuliuką) morkų Šk. Jis mane dideliu grumto grùmuliu paleido Mrs. Kap davė grùmuliu akin Pls. Suvalgė visą grùmulį sviesto Vs. Motina duoda vaikučiams tokius grumulius mėsos, kad jie vos įstengia apgraužti rš. Skurliai į grùmulį susukti Vdk. Padėjau visą grùmulį laikraščių ant stalo Lp. 2. debesėlis: Iš šitų grumulių̃ gali susidaryti lietaus Mrc. Šituos grùmulius gal dar vėjas išvaikys Mrc.